Vaikiški čiužiniai: savybės, dydžiai, sudėtis ir priežiūra

Straipsnį publikavo: Administratorius
Publikavimo data: 2013 lapkričio 5

Vaikiški čiužiniai

Ramus ir geras vaiko miegas – vienas svarbiausių dalykų jo kasdienei gerai savijautai, vystymuisi ir net mitybai. Tad svarbiausia pasirūpinti, kad niekas netrikdytų šio proceso – būtų patogu ir jauku. O kas gi kitas gali užtikrinti saldų miegą, jei ne tinkamas čiužinukas. „Baldų gidas“ bandys išsiaiškinti, kokiomis savybėmis turi pasižymėti vaikiškas čiužinys, kas jį sudaro ir kokios pagrindinės priežiūros savybės.

Vaikiški čiužiniai

Čiužinio kietumas ir jo nustatymo būdai

Renkantis čiužinuką visų pirma reikia atkreipti dėmesį į vaiko amžių, nes nuo to priklauso, kokio kietumo čiužinuko Jums reikės. Galima išskirti dvi pagrindines amžiaus grupes:

  • nuo gimimo iki 1,5 metų;
  • nuo 1,5 metų iki 18 metų.

Kūdikiams skirti čiužinukai turėtų būti vidutinio kietumo – nei per minkšti nei per kieti. Per šį amžiaus periodą formuojasi vaiko stuburas. Naujagimio stuburas yra C formos, per pirmuosius gyvenimo metus jis išsitiesina, įgauna linkius kaklo, juosmens dalyje. Tad jei čiužinukas bus itin kietas arba itin minkštas, stuburas gali neįgauti tinkamos formos – formuosis netinkama laikysena.

Nuo 1,5 metų jau galima rinktis šiek tiek minkštesnius čiužinius, tačiau jie turėtų būti pakankamai tvirti, kad garantuotų stuburui tinkamą anatominę poziciją miegant — horizontalios linijos formą, kai gulima ant šono, ir banguotą formą su įlinkimais dubens ir viršutinės pečių juostos srityse, kai ilsimasi ant nugaros ar pilvo.

Kaip nustatyti, ar čiužinukas tinkamo kietumo. Galima vadovautis čiužinio aprašymu, kuriame nurodoma, kokio kietumo lapsnio arba lygio jis yra (minkštas, vidutinio kietumo, kietas), tačiau visiškai pasitikėti šiais nurodymais negalima, nes skirtingi gamintojai čiužinių kietumą deklaruoja skirtingai, kaip ir mes patys jį suvokiame skirtingai. Jei čiužinį renkate vyresniam vaikui, rinkitės jį kartu – leiskite vaikui pagulėti, pasivartyti. Stebėkite ar vaiko stuburo padėtis teisyklinga, ar jam patogu. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar čiužinys atitinka jūsų vaiko svorio kategoriją. Jei renkate čiužinį kūdikiui, tinkamą kietumą galima nustatyti apčiuopos būdu. Reikia apimti čiužinėlį ranka iš abiejų pusių ir paspausti, jei pirštai įsminga šiek tiek, jis bus geras, jei į čiužinį „sulenda“  visi pirštai — per minkštas, jei suspausti čiužinį sunku — per kietas.

Čiužinio dydis ir storis

Kaip visi kiti čiužiniai, taip ir vaikiški, gali būti standartiniai arba nestandartiniai. Lietuvoje dažniausiai parduodami šių standartinių matmenų čiužinukai vaikams:

  • 37 x 78 cm (vežimėliui);
  • 38 x 89 cm (lovytei-lopšiui);
  • 60 x 120 cm (lovytei nuo gimimo iki maždaug 3 metų);
  • 70 x 140 cm (maždaug iki 7 metų);
  • 70 x 160 cm (maždaug iki 12 metų ir vyresniems);
  • 80 x 160 cm (maždaug iki 12 metų ir vyresniems);
  • 80 x 180 cm (maždaug iki 16 metų ir vyresniems);
  • 90 x 190 cm (maždaug iki 16 metų ir vyresniems).

Kaip išsirinkti tinkamo dydžio čiužinuką? Svarbiausia taisyklė – čiužinukas turi idealiai tilpti į lovytę – neturi likti tarpų tarp lovytės rėmo ir čiužinuko, kad vaikas nesusižeistų. Kalbant apie pačius išmatavimus auksinės taisyklės nėra – viskas priklauso nuo to, ar dažnai planuojate keisti lovytę vaikučiui augant. Pagrindinė sąlyga lovytė ir čiužinukas turi būti ilgesni už vaiką bent 15–20 cm, o plotis toks, kad sunėrus rankas po galva alkūnės neišslystų už lovytė kraštų.

Taip pat renkant čiužinį reikėtų atsižvelgti į jo storumą. Kūdikio čiužinys turėtų būti iki 10 cm, nes storesnis padidina rizika, kad paaugęs mažylis atsistojęs lovytėje tiesiog iš jos išlips.

Čiužinio sudėtis ir priežiūra

Čiužinių struktūra priklauso nuo to, iš kokių medžiagų jie pagaminti. Galima išskirti šiuos du struktūrinius elementus:

  • išorinis sluoksnis – užvalkalas,
  • vidinė dalis – užpildai.

Vaikiško čiužinio užvalkalas

Išorinis sluoksnis – užvalkalas (savybės, sudėtis, priežiūra)

Užvalkalas turėtų būti antialerginis, antibakterinis, pagamintas iš kuo natūralesnių medžiagų, kurios leistų odai kvėpuoti ir gerai sugertų prakaitą. Paprastai naudojami medvilnės ir viskozės, kartais lino pluoštai. Mišrūs audiniai paprastai audžiami iš medvilnės (60–70 %) ir pagalbinių sintetinių pluoštų — poliesterio ir poliamido (30–40 %). Alergiškiems vaikams siūloma rinktis specialius užvalkalus čiužiniams iš medvilnės su laminuota poliuretano plėvele. Taip pat užvalkalas turėtų būtų nuimamas ir skalbiamas iki 60 °C temperatūroje. Tačiau neapsigaukite, kai kurių čiužinukų išorinis sluoksnis būna sujungtas su dalimi užpildo, tad jį nuimti sudėtinga, bandant tai padaryti galima nepataisomai sugadinti patį čiužinį. Dažniausiai tokie užvalkalai būna kombinuotų medžiagų. Pavyzdžiui, poroloninis čiužinukas su kokoso plaušų ir grikių sluoksniais skirtingose pusėse.

Čiužinio užvalkalo sudėtisTaip pat nerekomenduojama rinktis dygsniuotų paviršių užvalkalų (ypač skirtų kūdikiams), toks paviršius ne tik nepatogus, bet ir  nehigieniškas – siūlėse kaupiasi nešvarumai, kuriuos sunku išvalyti. Taigi geriau rinktis lygių, vientisų paviršių užvalkalus.

Vidinė dalis – užpildai (medžiagų grupės, savybės, priežiūra)

Medžiagų grupės iš kurių gaminami užpildai

Užpildus galima suskirstyti į grupes, atsižvelgiant į tai, iš kokių medžiagų jie pagaminti:

  • natūralių medžiagų (augalinės kilmės medžiagos: grikių lukštai, kokoso plaušai, jūržolės ir t. t.);
  • sintetinių medžiagų (poliuretanas (porolonas), viskoelastinės medžiagos ir pan.);
  • mišrių medžiagų arba kombinuotus (latekso / poliuretano su kokosų plaušo ar jūros žolių sluoksniu;
    latekso / poliuretano su kokoso plaušo ir grikių lukštų sluoksniais iš abiejų pusių ir pan.).

Savybės

Nuo užpildų priklauso, ar čiužinys pasižymės geromis anatominėmis savybėmis, ar bus pralaidus orui, ar turės termoreguliacinių savybių, ar laikui bėgant išlaikys pirmines savo savybes. Daugelis galvoja, kad geriausia rinktis iš natūralių pluoštų pagamintus čiužinius, tačiau tai ne visuomet geriausias pasirinkimas, ypač tuomet, jei jūsų vaikas alergiškas: augalinės kilmės užpilduose gali būti žiedadulkių pėdsakų. Taip pat svarbu įsitikinti, ar čiužinys pagamintas iš sertifikuotų medžiagų, ar nebuvo naudojami klijai, formaldehidas, kenksmingos emulsijos, kenkiančios ne tik kvėpavimo takams, bet ir viso organizmo sveikatai – juk kūdikių ir vaikų organizmai yra ypač jautrūs. Apmaudu, tačiau natūralaus pluošto čiužiniuose kartais dar naudojami klijai, tad neapsigaukite – ne visuomet tai, kas iš pažiūros natūralu, išties atitinka lūkesčius. Renkantis čiužinį rekomenduojama jį pauostyti ir įsitikinti, kad jis neskleidžia nemalonių kvapų, kitaip sakant, patikrinkite, ar jis nesuplėkęs, nesupelijęs, neapdorotas cheminėmis medžiagomis.

Priežiūra

Norint išlaikyti tinkamas čiužinuko savybes vidinės čiužinio dalies (užpildo) nerekomenduojama valyti drėgnuoju būdu. Tačiau yra ir keletas išimčių, pavyzdžiui, poliuretano (porolono) ar kokoso plaušo čiužinukai. Tokio tipo čiužinukus galima perlieti vandeniu, nuvarvinti ir išdžiovinti. Čiužinių iš grikių lukštų šlapinti negalima, nes grikių lukštai turi pigmento, kuris išsiskiria jiems sušlapus ir nudažo audinį. Taigi pirkdami čiužinuką būtinai pasidomėkite, kokiu būdų galima jį valyti, kad vėliau netektų nemaloniai nustebti.

Baigdami norėtume dar kartą priminti taisykles, kaip išrinkti čiužinį vaikui: a) naujagimio čiužinys turi būti tokio kietumo, kad jį apėmus ranka ir paspaudus pirštai šiek tiek susmegtų į čiužinį; b) čiužinuko dydis turi atitikti lovytės dydį; už vaiką jis turi būti bent 15–20 centimetrų ilgesnis, o sunėrus rankas po galva alkūnės neturi išlįsti už čiužinio kraštų; c) patartina rinktis lygaus, vientiso paviršiaus čiužinių užvalkalus; d) įsitikinkite, ar visos medžiagos, iš kurių gaminami čiužiniai, yra sertifikuotos; e) išsiaiškinkite, kaip reikės valyti čiužinį.

Klausk specialisto !